Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą liga pavadino dar 1948 m., o jau beveik 3 dešimtmečius tai laikoma pasauline pandemija.
Per tiek laiko nutukimu sergančių suaugusiųjų skaičius visame pasaulyje išaugo dar du kartus – iki 890 mln., o iki 2030 metų šis skaičius jau turėtų viršyti 1 mlrd. Tarp vaikų nutukimas padidėjo net keturis kartus – iki 160 mln., o išliekant tendencijai, prognozuojama, šie skaičiai pasieks 250 mln.
Manoma, kad 2030–2035 metais daugiau nei pusė pasaulio gyventojų viršys savo sveiką svorį. Nuogąstaujama, kad po 10 metų susidursime su nutukimu sergančių žmonių karta ir visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
Normalaus svorio žmonės taps mažuma?
Medikai savo ruožtu apgailestauja, kad nutukimas vis dar apipintas mitais ir lydimas didžiulės stigmos – šio sutrikimo kaip rimtos problemos nemato ne tik patys pacientai, bet ir dalis gydytojų.
„Perspektyva, jei nesiimsime priemonių, yra tokia, kad normalaus svorio žmonės turbūt sudarys mažumą ir į juos žiūrėsime kaip į išskirtinius individus.
Jei į tai neatkreipsime dėmesio, mūsų visuomenė bus pasmerkta – ypač raudona vėliava yra tai, kad didėja vaikų ir paauglių nutukimas. Tai yra blogas prognostinis požymis ateities kartos sveikatai. Mes dar esame sveikesni nei mūsų vaikai“, – Pasaulinei nutukimo dienai paminėti skirtoje konferencijoje Seime kalbėjo Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė doc. dr. Auksė Domeikienė.
Susibūrę skirtingų specialybių gydytojai akcentavo, kad reikalinga nacionalinė nutukimo gydymo strategija, kad žmonės žinotų, ką daryti, kai atsiranda antsvoris, padėti laiku surasti pagalbą.
„Tai yra sudėtingas kelias, mūsų visuomenėje dar yra daug stigmos. Turime suprasti, kad ypač jaunam žmogui sunku identifikuoti, kad svoris yra didesnis, nes tai siejama ir su grožio kultu. Norime, kad visuomenė, sveikatos priežiūros specialistai, tėvai, pedagogai suprastų, kad tai yra liga ir nebeliktų stigmų.
Mūsų tikslas, kad nutukimu sergantys žmonės nejaustų gėdos, įtampos, kad jį kažkas nuvertins, o kad jie būtų nukreipti pas mus, specialistus, ir gautų pagalbą“, – akcentavo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros vedėja.
Diagnozę slepia net nuo artimųjų
Pasak gydytojos dietologės, Lietuvos dietologų draugijos valdybos narės dr. Editos Gavelienės, kai kada nutukimą besigydantys asmenys apie tai bijo prasitarti net patiems artimiausiems žmonėms.
„Dėl visuomenėje tvyrančios nepalankios nuomonės susiduriame su tuo, kad nutukimu sergantys žmonės vis dar bijo apie tai kalbėti. Savo praktikoje esu susidūrusi su situacijomis, kai žmonės net nuo savo artimųjų slėpė, kad lankosi pas gydytoją dietologą“, – pastebėjo ji.
Dietologės aiškinimu, nutukimas visuomenėje ir dalies medikų bendruomenjė vis dar suprantamas neteisingai, mat ir ligos išraiška nėra paprasta.
„Perspektyva, jei nesiimsime priemonių, yra tokia, kad normalaus svorio žmonės turbūt sudarys mažumą ir į juos žiūrėsime kaip į išskirtinius individus“, – sakė A. Domeikienė.
„Nutukimas yra kūno masės padidėjimas, bet tai nėra savaime kūno masės padidėjimas, liga yra tuomet, kai išveša riebalinis audinys. Tai yra liga, žalojanti sveikatą ir jos pripažinimo tiek visuomenėje, tiek dalyje medikų bendruomenės stinga. Dažnai net matome, kad nutukimo ligos kodas yra praleidžiamas.
Pagal Oficialios statistikos portalo duomenis, Lietuvoje yra beveik 40 proc. suaugusių šalies gyventojų, turinčių ansvorį, o apie 20 proc. – sergančių nutukimu. Tačiau 2023 m. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje buvo maždaug tik 93 tūkst. pacientų, kuriems įrašytas šis ligos kodas. Tai toli gražu neatitinka realybės ir peršasi išvada, kad nutukimui vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys“, – konstatavo E. Gavelienė.
Patarimas „mažiau valgyk, daugiau judėk“ neveikia
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nutukimo gydymas nėra tiesiog svorio mažinimas arba, kaip dažnai visuomenėje sakoma, numetimas.
„Nutukimo gydymas yra riebalinio audinio pertekliaus mažinimas stengiantis išsaugoti raumenyną, siekiant koreguoti gyvenseną sveikatai palankia linkme. Nutukimo komplikacijos apima visus organus ir sistemas, todėl tik dirbant multidisciplininei komandai galima užtikrinti tinkamą ligos valdymą.
Šiandien nutukimo valdymas daugeliu atveju apsiriboja bendriniais patarimais apie maitinamąsi ir fizinį aktyvumą. Jie dažnai susiveda į pasakymą „Mažiau valgyk“ ir „Daugiau judėk“ paliekant sergantįjį visiškai savarankiškai valdyti ligą.
„Nustatyta, kad nutukusiems pacientams aptinkama didesnė cholesterolio koncentracija, uždegiminiai rodikliai, jie turi didesnę riziką aterosklezės išsivystymui“, – kalbėjo J. Badarienė.
Rezultatus matome – tokius patarimus pasiseka įgyvendinti vienetams iš tūkstančių. O aktyvus nutukimo gydymas, kuo užsiimame mes, gydytojai dietologai ir kiti specialistai, dažniausiai tęsiasi ne mažiau kaip 2 metus, vėliau pereinant į reguliarią sveikatos stebėseną“, – aiškino dietologė.
Ji pridūrė, kad nutukimo gydymui taikoma mitybos terapija – jos metu svarbu užtikrinti būtiną žmogui maistinių medžiagų kiekį, taip pat negalima jausti alkio: „Dar labai svarbu užtikrinti pasitenkinimą maistu, nes dažnai ypač vyresnio amžiaus žmonėms maistas yra likęs vienintelis pasitenkinimo šaltinis gyvenime. Bet jis negali būti sąlygojantis ligą.“
80 proc. jau patyrusių širdinį įvykį yra nutukę
Pažymima, kad nutukimas yra didelis kitų šiuo metu visuomenę varginančių neinfekcinių lėtinių ligų – vėžio, 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir bei daugelio kitų sutrikimų – rizikos veiksnys.
„Kardiologai įpratę kalbėti apie tradicinius rizikos veiksnius, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, rūkymą, dislipidemiją, jų žalą, o nutukimas kiek lieka kaip našlaitis. (...) Kita vertus, našlaitis jis dėl to, kad visiems patogu apie jį nekalbėti ir nepastebėti tiek pacientui, tiek gal gydytojui.
Kai kalbant su pacientais siūlai jiems dietologo konsultaciją, išorinę pagalbą, 50 proc. atvejų jie sako, kad „aš pats, čia juk tik nutukimas, tik blogai valgau, pats susitvarkysiu“. Kitas požiūris iš gydytojo irgi jam gal atrodo, kad tai yra paciento problema – valgyk mažiau, judėk daugiau ir būsi nenutukęs.
Tad galbūt nepakankami akcentai dedami šiai problemai. Bet tai yra koreguojamas rizikos veiksnys, o juos visus veikiant širdies ir kraujagyslių ligų riziką galima sumažinti 80 proc.“ – pastebėjo VUL Santaros klinikos gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė.
Kartu ji pateikė gluminančius duomenis apie darbingo amžiaus žmonių būklę: „Šiuo metu Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programa parodė, kad beveik 50 proc. darbingo amžiaus žmonių yra nutukę arba turi antsvorio.
Nutukimas didėja ir yra nustatyta, kad nutukusiems pacientams aptinkama didesnė cholesterolio koncentracija, uždegiminiai rodikliai, jie turi didesnę riziką aterosklezės išsivystymui.“
Kalbėdama apie antrinę prevenciją, tai yra tuos asmenis, kurie jau patyrė kažkokį rimtą kardiovaskulinį įvykį (sirgo miokardo infarktu ar kuriems buvo atlikta revaskuliarizacijos procedūra), gydytoja stebėjosi, kad daugiau nei 80 proc. jų yra nutukę arba turi antsvorio.
„Taigi tai toks rizikos veiksnys, kurio linkę nepastebėti nei pacientai, nei gydytojai“, – konstatavo J. Badarienė.
Inkstai persitempia, pavargsta
VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro direktorius prof. Marius Miglinas atkreipė dėmesį į didelį nutukimo ir inkstų ligų ryšį, kuris dar nėra pakankamai įvertintas.
„Kalbame apie širdį, kraujagysles, kepenų suriebėjimą, bet apie inkstus mažiau. Bet mūsų praktikoje inkstų ligos apskritai žymiai dažnesnės, nei įprasta manyti. Žinome, kad yra patys sunkiausi pacientai, dializuojami, po inkstų transplantacijos, jų yra keli tūkstančiai.
Bet su švelnesnėmis ankstyvesnėmis inkstų ligos stadijomis pacientų yra žymiai daugiau. Iš tų, kurie turi lėtinę inkstų ligą, septyni iš 10-ies, tai yra 70 proc., turi antsvorio arba yra nutukę. Taigi nutukimas yra labai svarbus ir, kas svarbu, modifikuojamas rizikos veiksnys“, – kolegų žodžiams antrino nefrologas.
Pasak jo, kadangi, kaip minėta, nutukimas yra riebalinio audinio išvešėjimas, kitos organizmo struktūros – širdis, kraujagyslės, inkstai – turi jį aptarnauti.
„Inkstai persitempia, pavargsta. Maža to, tas išvešėjęs riebalinis audinys trukdo inkstams: tai – ne vien kilogramai, medžiagų apykaitos prasme tai labai aktyvus audinys, jis generuoja įvairias molekules ir uždegimą, sukelią oksidaciją ir dar labiau žaloja inkstus. (...) Jei žmogaus jau yra nutukęs, būtina reguliariai sekti inkstų veiklą“, – sakė M. Miglinas.
Nors padidėjęs kūno svoris didina inkstų ligų riziką, pasak jo, yra puikių duomenų, kad mažinant kūno svorį inkstų ligų rizika mažėja.
„Tačiau tam būtina ir dieta, ir fizinis aktyvumas (per savaitę mažiausiai 150 minučių turi sudaryti aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai), nes mažinant kūno svorį be mankštos mažės ir raumenų masė. Jei tai nepadeda, yra ir medikamentinis gydymas, galintis padėti sumažinti svorį“, – pridūrė gydytojas.
Daug nulemia genetika
Lietuvos Endokrinologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Jonas Čeponis savo ruožtu priminė, kad ypač kalbant apie nutukimą jauname amžiuje didžiulis yra genetikos vaidmuo.
„Jokiu būdu negalima šios ligos stigmatizuoti, tai nėra žmonių kaltė. Ypač kalbant apie jauno amžiaus nutukimą, absoliučiai didžioji dalis įtakos yra genų atsinešama informacija“, – kalbėjo gydytojas endokrinologas.
Pasak jo, didžiausia genų įtaka yra kalbant apie du aspektus – medžiagų apykaitos ir apetito reguliavimą (įtaka alkio ir sotumo centrams smegenyse).
„Taigi yra labai daug veiksnių, kurių negalime įveikti ir labai svarbu turėti labai kryptingas, tikslingas poveikio priemones“, – pabrėžė J. Čeponis.
„Jokiu būdu negalima šios ligos stigmatizuoti, tai nėra žmonių kaltė“, – kalbėjo J. Čeponis.
Gydytojo pastebėjimu, didelė problema, kad nutukimas vystosi labai lėtai ir tiek pacientai, tiek gydytojai, tiek aplinkoje esantys žmonės prie to pripranta:
„Juolab dar yra gajus supratimas, kad jei neskauda ir dar nežiojėja žaizda, tai gal nieko tokio. Tą patirtį prieš keliasdešimt metų turėjome gydant cukrinį diabetą, kai irgi sakydavo, kad kol koja dar nenupjauta ar pacientas neapakęs, tai „lengvas“ diabetas.
Bet puikiai žinome, kad lengvo diabeto nėra, tai yra ankstyva stadija, o kai ji jau įsivažiuoja, nieko padaryti nebegalime, tik pristabdyti tą riedėjimą žemyn. Labai panašu yra su nutukimo gydymu – tą reikia daryti anksti ir intensyviai, kada galime tai pakeisti.“
Atsiliepia ir vaisingumui
Nors daugelis žino, kad nutukimas sąlygoja 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą, gydytojas akcentavo, kad tai yra dvi ligos, kurios eina viena šalia kitos.
„Atsparumas insulinui, lėtinis uždegimas, arterinė hipertenzija, aterosklerozė – visi tie dalykai eina lygiagrečiai, tik tos pažaidos mes nematome. Taigi ši ligų puokštė, prie kurios ilgainiui prisijungia lėtinė inkstų liga, kepenų pažaida, psichikos sveikatos poreblmos, toliau perauga į didelę potencialią tragediją tiek asmeniui, tiek visai visuomenei.
Tas pats vystymosi mechanizmas yra ir moterims policistinių kiaušidžių sindromo, vyrams – erektiolinės disfunkcijos (vyriškų lytinių hormonų nepakankamumo) atveju. Nors apie nutukimą dažnai kalbame apie pagyvenusių žmonių ligą, 2019 m. Statistikos duomenimis Lietuvoje 25–34 metų amžiaus grupėje daugiau nei ketvirtis moterų turėjo anstvorį ar nutukimą, vyrų – daugiau nei pusė. Tai kai kalbame apie vaisingumo problemas, demografinę krizę, su kuria susiduriame, tai yra dar vienas veiksnys, kuris prie to prisideda“, – pabrėžė J. Čeponis.
Jis atkreipė dalyką ir į dar vieną momentą – metabolinę atmintį. „Kad ir kaip organizmas randa būdų tvarkytis, jam padaryta žala lieka visam gyvenimui. Taigi ta metabolinė atmintis, žala, kuri padaroma anksti gyvenime, pakitimai nebegrįžta į nulinį tašką, todėl liga yra tokia lėtinė ir yra polinkis sugrįžti į ydingą probleminį kelią“, – konstatavo gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
